- klūpėti
- klūpė́ti vksm. Ant víeno kẽlio klūpė́ti.
.
.
klūpėti — klūpėti, klū̃pi (klū̃pia, klūpi), ėjo intr. būti atsiklaupusiam: Tu klūpėsi ilgai, kaip aš tave paklupdysiu J. Atnešė navynelę smūtną, nevesiolą: klū̃pi mano mergelė terpu šešių porų Tvr. Dvi valandas klūpiu Žsl. Paklupdysiu aš aną, ir teklūpỹ… … Dictionary of the Lithuanian Language
atklūpėti — intr. išbūti atsiklaupusiam: Nu, ir atklūpėjau visą valandą Vaižg. | refl. Š. klūpėti; atklūpėti; paklūpėti … Dictionary of the Lithuanian Language
klūpauti — klūpauti, auja ( auna), avo intr.; SD92 1. pulti ant kelių, klauptis, klupti: Žvengia žirgelis, an kelių klūpaudamas Lzd. Klūpauju ant kelių mano SPI206. Klūpauna avis, nepaskelia Ndz. Nulipė paveikslą ir klūpavo priš jį I. 2. būti atsiklaupusiam … Dictionary of the Lithuanian Language
klūpėjimas — sm. (1) → klūpėti: Tai ne klūpėjimas, bet paniekinimas Vaižg … Dictionary of the Lithuanian Language
paklūpėti — intr. 1. būti atsiklaupusiam: Toks krušinys! Negali nė pastovėt, nė paklūpėt Vl. 2. praleisti kiek laiko klūpint: Truputį paklūpėjo ir atsistojo Kp. klūpėti; atklūpėti; paklūpėti … Dictionary of the Lithuanian Language